iššakoti

iššakóti 1. intr. KŽ išleisti, išauginti šakas, išsiskleisti šakoms: Tai gražiai išlapojo, šakužės iššakojo N109. O kokiu žolynėliu išdygsi, o kokiomis šakelėmis iššakósi? JD1190. Ir iššakójo [meirūnas], ir išlapojo į devynias šakeles JV473. | refl. Amb, LL209, Rtr, Š, Ser, KŽ, Vkš: Medis išsišakójęs stovi J. Šitos obelės karvė viršūnę nurijo, tai išsišakójo viršūnė Antz. Siūlelius pasodinau, o dabar suskabino [medeliai] ir išaugo, išsišakójo Slk. Ji (liepa) viena išsišakojusi, visų medžių aukščiausia V.Krėv. | prk.: Tas [giminės] medis išsišakó[ja], išsišakó[ja] į visas šalis Vlkš. Šeima buvo didžiulė, plačiai išsišakojusi rš. ║ refl. šakojantis išaugti: Iš vieno grūdo 30 ir daugesniai varpų išsišako[ja] S.Dauk. 2. refl. išaugti atšakomis (apie ragus): Išsišakoję ragai lyg koks karklynas Blv. 3. refl. išsiskirti įvairiomis linijomis, šakomis, kryptimis: Eina vienatijis siauras kelelis, paskui išsišakodamas į keletą sodžių ir keliolika atskirų mažų gyvenimėlių Vaižg. Iš pradžių vienas urvas [barsuko] eina, o paskui išsišakója Kpč. 4. refl. plėtojantis apimti įvairias sritis: Dabartinis darbininkų judėjimas milžiniškai išaugo ir išsišakojo rš. Tad Žemės mokslas nepriklausomai nuo astronomijos išsišakojo daugybe šakų P.Slavėn. 5. refl. susiskaidyti atšakomis pagal tam tikrus požymius: Tur būti labai labai sena ta mūsų lietuviška kalba, jei galėjo išsišakoti į tokią daugybę tarmių Jn. 6. refl. prk. daug užimti, išsiplėtoti, įsigalėti: Marti taip išsišakojo, kad vietos nebėr mun Vkš. Rusas nedavė išsišakót vokiečiui Vžns. \ šakoti; apšakoti; atšakoti; įsišakoti; iššakoti; nušakoti; pašakoti; razsišakoti